A. Škėma "Balta drobulė"

Nežymi nimfa įmerkė kojas į šaltinio vandenį, liesas faunas stebėjo ją (...) Šaltinio vanduo šaldė įmerktas kojas, o saulės šviesa privertė fauną užsimerkti.

Charles Bukowski "Paštas"

Verandose sėdi senos raganos, sukasi cigaretes, kramto tabaką ir niūniuoja savo kanarėlėms.

Kobas Abė "Moteris smėlynuose"

Jam atrodo, kad švelniuose moters rankose jis nelyginant mažas akmenukas ramios upės dugne.

Kobas Abė "Moteris smėlynuose"

Staiga jam pasirodė, kad jo akys lyg paukščiai pakilo aukštai į dangų ir iš ten įdėmiai žiūri į jį. Ir ne kas kitas, o tiktai jis pats, mąstąs apie tai, kokie keisti čia dedasi dalykai, gyvena labai keistą gyvenimą.

Kobas Abė "Moteris smėlynuose"

Dziab, dziab, dziab, dziab.
Kas gi čia?
Varpelio garsas.
Dziab, dziab, dziab, dziab.
Kas gi čia?
Velnio balsas.

Kobas Abė "Moteris smėlynuose"

Kilo versija apie savižudybę iš mizantropijos.

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės"

Bet tuose penkiuose pirštuose ir delne tarsi kokiame pavyzdiniame stende buvo sukoncentruota viskas, ką aš tuomet norėjau žinoti ir ką turėjau žinoti. Ir aš tai sužinojau susilietus mūsų rankoms. Tas 10 sekundžių aš pasijutau virtęs mažyčiu tobulu paukšteliu. Galėjau skristi dangumi ir justi vėją. Galėjau iš dangaus aukštybių matyti tolimus peizažus. Buvau pakilęs taip aukštai, kad net nebegalėjau įžvelgti apačioje esančių daiktų, nors jaučiau juos ten esant. Aš kada nors ten nuvyksiu. Nuo šio supratimo man užėmė kvapą ir suspaudė krūtinę.

E. A. Poe

The feeling of gloom was stronger than ever. (...) He painted strange pictures, and sang mysterious songs with wild words.

Lizeta Lozurytė

...Gavau gebėjimą jausti ir mąstyti, verkti ir juoktis. Dar - tavo šypseną gavau. Ir net jei mano rankos tuščios, aš tau galiu jas ištiesti, ir būtent tai daro mane turtingą. Nes esu tiek, kiek duodu, kiek myliu, kiek man rūpi...