Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės"

Bet tuose penkiuose pirštuose ir delne tarsi kokiame pavyzdiniame stende buvo sukoncentruota viskas, ką aš tuomet norėjau žinoti ir ką turėjau žinoti. Ir aš tai sužinojau susilietus mūsų rankoms. Tas 10 sekundžių aš pasijutau virtęs mažyčiu tobulu paukšteliu. Galėjau skristi dangumi ir justi vėją. Galėjau iš dangaus aukštybių matyti tolimus peizažus. Buvau pakilęs taip aukštai, kad net nebegalėjau įžvelgti apačioje esančių daiktų, nors jaučiau juos ten esant. Aš kada nors ten nuvyksiu. Nuo šio supratimo man užėmė kvapą ir suspaudė krūtinę.