* -Tu mano mėnesėlis su sidabro pakraštėliais, - juokėsi Marcelė, glostydama Baltaragio pražilusią galvą, - o aš tavo aušrinė žvaigždelė... Visas mūsų gyvenimas bus kaip pasaka...
*Baltaragis klausėsi ir šypsojosi lyg netikėdamas, o jaunieji iš viso negirdėjo, ką seniai kalba, nes jie tarp savęs akimis kalbėjo. O ta kalba daug ką jiems sakė, nes jie pasijuto, kad surado viens antrą ir esi drauge per visą gyvenimą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą