Lizeta Lozurytė

...Gavau gebėjimą jausti ir mąstyti, verkti ir juoktis. Dar - tavo šypseną gavau. Ir net jei mano rankos tuščios, aš tau galiu jas ištiesti, ir būtent tai daro mane turtingą. Nes esu tiek, kiek duodu, kiek myliu, kiek man rūpi...

Justinas Gorderis

Aš netikiu visuotiniu žmogaus, kaip dvasinės būtybės, išsigimimu.

Albert Camus "Maras"

Bet žino vieni daugiau, kiti mažiau, ir tai mes vadinam dorybe ar yda, o iš visų ydų baisiausia yda - nežinojimas, kuris mano, jog žino viską, ir tokiu atveju leidžia sau žudyti.

Haruki Murakami "Norvegų giria"

- Sakyk, kaip tu gali šitaip kalbėti? - pakartojo ji, įbedusi žvilgsnį į žemę sau po kojomis. - Nepasakei nieko, ko ir pati nebūčiau žinojusi. "Atpalaiduok kūną, ir visa kita taip pat prašviesės." Kokia prasmė sakyti tai man? Jeigu atpalaiduočiau savo kūną dabar, subyrėčiau į gabalėlius. Aš visuomet gyvenau šitaip, ir tai vienintelis būdas, kaip aš sugebu gyventi. Jeigu atsipalaiduočiau bent akimirką, niekada nebesurasčiau kelio atgal. Subyrėčiau į gabalėlius, ir jie išsilakstytų kas sau. Kodėl negali šito suprasti? Kaip tu mane saugotum, jei net šito nesugebi suprasti?

Kobas Abė "Žmogus-dėžė"

Vos tik liesteliu tavo odą, laikas sustoja, ir ateina amžinybė. Šiame karštame, kankinančiame vėjyje aš gyvensiu iki mirties, jis padovanos man persikūnijimo paslaptį.

Dantė Aligjeris "Dieviškoji komedija. Pragaras"

III giesmė

(...)
Čia kelias į dejonių viešpatystę,
Čia kelias ten, kur skausmas ir tamsa,
Čia kelias į šešėlių karalystę.

Dantė Aligjeris "Dieviškoji komedija. Pragaras"

I giesmė

(...)
Drauge su juo ir vilkė atsirado,
Kurios liesybė, geidulių pilna,
Į pražūtį savaime žmogų veda.