Kobas Abė "Moteris smėlynuose"

Kilo versija apie savižudybę iš mizantropijos.

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės"

Bet tuose penkiuose pirštuose ir delne tarsi kokiame pavyzdiniame stende buvo sukoncentruota viskas, ką aš tuomet norėjau žinoti ir ką turėjau žinoti. Ir aš tai sužinojau susilietus mūsų rankoms. Tas 10 sekundžių aš pasijutau virtęs mažyčiu tobulu paukšteliu. Galėjau skristi dangumi ir justi vėją. Galėjau iš dangaus aukštybių matyti tolimus peizažus. Buvau pakilęs taip aukštai, kad net nebegalėjau įžvelgti apačioje esančių daiktų, nors jaučiau juos ten esant. Aš kada nors ten nuvyksiu. Nuo šio supratimo man užėmė kvapą ir suspaudė krūtinę.

E. A. Poe

The feeling of gloom was stronger than ever. (...) He painted strange pictures, and sang mysterious songs with wild words.

Lizeta Lozurytė

...Gavau gebėjimą jausti ir mąstyti, verkti ir juoktis. Dar - tavo šypseną gavau. Ir net jei mano rankos tuščios, aš tau galiu jas ištiesti, ir būtent tai daro mane turtingą. Nes esu tiek, kiek duodu, kiek myliu, kiek man rūpi...

Justinas Gorderis

Aš netikiu visuotiniu žmogaus, kaip dvasinės būtybės, išsigimimu.

Albert Camus "Maras"

Bet žino vieni daugiau, kiti mažiau, ir tai mes vadinam dorybe ar yda, o iš visų ydų baisiausia yda - nežinojimas, kuris mano, jog žino viską, ir tokiu atveju leidžia sau žudyti.

Haruki Murakami "Norvegų giria"

- Sakyk, kaip tu gali šitaip kalbėti? - pakartojo ji, įbedusi žvilgsnį į žemę sau po kojomis. - Nepasakei nieko, ko ir pati nebūčiau žinojusi. "Atpalaiduok kūną, ir visa kita taip pat prašviesės." Kokia prasmė sakyti tai man? Jeigu atpalaiduočiau savo kūną dabar, subyrėčiau į gabalėlius. Aš visuomet gyvenau šitaip, ir tai vienintelis būdas, kaip aš sugebu gyventi. Jeigu atsipalaiduočiau bent akimirką, niekada nebesurasčiau kelio atgal. Subyrėčiau į gabalėlius, ir jie išsilakstytų kas sau. Kodėl negali šito suprasti? Kaip tu mane saugotum, jei net šito nesugebi suprasti?