Dziab, dziab, dziab, dziab.
Kas gi čia?
Varpelio garsas.
Dziab, dziab, dziab, dziab.
Kas gi čia?
Velnio balsas.
2011 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis
2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis
Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės"
Bet tuose penkiuose pirštuose ir delne tarsi kokiame pavyzdiniame stende buvo sukoncentruota viskas, ką aš tuomet norėjau žinoti ir ką turėjau žinoti. Ir aš tai sužinojau susilietus mūsų rankoms. Tas 10 sekundžių aš pasijutau virtęs mažyčiu tobulu paukšteliu. Galėjau skristi dangumi ir justi vėją. Galėjau iš dangaus aukštybių matyti tolimus peizažus. Buvau pakilęs taip aukštai, kad net nebegalėjau įžvelgti apačioje esančių daiktų, nors jaučiau juos ten esant. Aš kada nors ten nuvyksiu. Nuo šio supratimo man užėmė kvapą ir suspaudė krūtinę.
E. A. Poe
The feeling of gloom was stronger than ever. (...) He painted strange pictures, and sang mysterious songs with wild words.
Lizeta Lozurytė
...Gavau gebėjimą jausti ir mąstyti, verkti ir juoktis. Dar - tavo šypseną gavau. Ir net jei mano rankos tuščios, aš tau galiu jas ištiesti, ir būtent tai daro mane turtingą. Nes esu tiek, kiek duodu, kiek myliu, kiek man rūpi...
2011 m. spalio 17 d., pirmadienis
Albert Camus "Maras"
Bet žino vieni daugiau, kiti mažiau, ir tai mes vadinam dorybe ar yda, o iš visų ydų baisiausia yda - nežinojimas, kuris mano, jog žino viską, ir tokiu atveju leidžia sau žudyti.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)