E. M. Remarkas "Vakarų fronte nieko naujo"

"Jis sako tiesą. Mes jau nebe jaunimas. Mes jau nebenorime šturmuoti pasaulio. Mes bėgliai. Mes bėgame patys nuo savęs. Nuo savo gyvenimo. Mes buvome aštuoniolikos metų ir tik pradėję mylėti pasaulį ir gyvenimą; mes turėjome į tai šaudyti. Pirmoji sprogusi granata pataikė mums į širdį. Mes atskirti nuo naudingos veiklos, nuo žmogaus siekimų, nuo pažangos. Mes tuo nebetikime; mes tikime karu."

Pusė

Aaaach, kodėl mano paroje negali būti 48 valandos? Bent? Arba, kodėl reikia miegoti? Norėčiau, kad artėjant egzaminams būtų tinkama nuotaika mokymuisi ir daugiau laiko savo veiklai. Velniškai noriu skaitytskaitytskaitytskaityt, beeeet nėra kada.
Galų gale, užteks skųstis. Paskutinės dienos nuostabios: atsikeliu - rūkas, dargana, bet tokia gaivi, pavasariška ir taip smagu tuomet vaikščioti. Kad tik dar bent kelias dienas tai tęstųsi!
Ir šiaip, kaip visada myliu gyvenimą.

Gražios dienos!
Elfė

Keistai violetinis vakaras. (violetine viena mėgstamiausių mano spalvų). Apskritai kažkokia keista diena.
Belaukiant Godo.
Su meile,
Elfė

Valio! Pirmoji nuotrauka (dievaži, nesu technologijų vaikas). Čia buvo "testing, testing" kaip viskas veikia.

Labas vakaras

Tikiuosi, kad nepamiršiu čia vis pildyti ir dalintis su visais savo mintimis, džiaugsmais, liūdesiu, akimirkomis ir viskuo viskuo. Labai mėgstu laiškus, jei kas nors norite, galite adreso paprašyti parašę: katrelun@gmail.com

Su meile,
   Elfė Varnaitė